Skaitymas – procesas, kurio metu raštu (ar kitokiais simboliais) pateiktą informaciją yra siekiama suvokti.
Suvokimą tiria kognityvinė psichologija bei lingvistika. Žmogus savo aplinką iš esmės suvokia akimis, pakaitomis savo žvilgsnį kreipdamas (a) į tam tikrą tašką (fiksacijos taškas) (fiksacija) ir (b) greitais judesiais (Saccade) perkeldamas fiksacijos tašką nuo vieno prie kito taško.
Regimieji vaizdai suvokiami tik fiksacijos momentais, patekdami per akies tinklainę ir neuronus į galvos smegenys.
Regėjimo rūšys
Regėjimas pagal atstumą nuo aštriausio matymo centro (fovea) gali būti: fovealinis (iki 2° regėjimo kampo), parafovealinis (iki 5° regėjimo kampo) periferinis – paraštinis, pakraštinis regėjimas, suvokiami labiausiai nuo regėjimo centro nutolę objektai.
Fiksacijos metu prasminė informacija suvokiama nevienodai (skiriasi suvokimo intervalas), Paprastai suvokiami žodžiai, esantys 7–8 raidžių atstumu nuo fiksacijos taško skaitymo kryptimi (žodžių atpažinimo intervalas).
Akies judesiai skaitant
Žvilgsnis juda iš kairės į dešinę. Esant neaiškumams, dviprasmybei arba aiškiai nesuvokus skaitomo dalyko, sugrįžtama atgal (regresija). Tai priklauso nuo skaitytojo įgūdžių, teksto sudėtingumo, susikoncentravimo, dėmesingumo.
Skaitant nėra fiksuojamas kiekvienas žodis. Vidutiniškai įgudęs žmogus peršoka 75 % trumpų žodžių (3 raidžių), 65 % funkcinių žodžių. Itin svarbu sekančių žodžių prognozuojamumo tikimybė. Ji didesnė, jei tolesnio sakinio prasmė suvokiama iš gramatikos struktūros, konteksto, tematikos. vidutinis skaitymo greitis – 250 žodžių per minutę.